Tai jaudinanti istorija apie vienus paauglio gyvenimo metus, apie tai, kaip sunku augti ir suaugti net, regis, draugiškoje šeimoje ir turint gerų draugų. Romano veikėjas, šešiolikmetis Čarlis, bando suvokti, kaip galima vienu metu būti ir laimingam, ir liūdnam. Bėda, kad jis nori ir gyventi savo gyvenimą, ir nuo jo pabėgti. Šis romanas – tai Čarlio laiškai (siunčiami ne elektroniniu, o tikru paštu!) visai nepažįstamam žmogui, atvirseni ir už dienoraštį, leidžiantys pažvelgti į nematomąją paauglystės pusę.