„Atminties šuliniai“ – tai biografinis romanas apie epochą, apie sutiktus žmones. Autorė atgaivina jaunystės, studijų metų Maskvos teatriniame institute prisiminimus. Tai buvo įdomūs ir prieštaringi proto valymosi ir brendimo laikai, vadinamoji „atlydžio“ epocha, kuri reiškėsi visose gyvenimo ir kūrybos srityse; autorė ją patyrė gyvendama Maskvoje ir Vilniuje. „Rašant,– sako autorė,– man buvo svarbu nemeluoti, nedailinti, neapsimetinėti, suvokti save, savo aplinką ir pagrįsti savo požiūrį“.