Poeto Stasio Santvaro (1902–1991) kelią vaizdžiai nusakė Vytautas Kubilius: „Retam lietuvių rašytojui išpuolė tokia lemtis: ištisus septynis dešimtmečius plėšti savo plunksna literatūros dirvonus, išlikti pastebimam, ginčijamam, reikšmingam. Reto skam­bumo jo biografijos duomenys: Lietuvos kariuomenės savanoris, Klaipėdos sukilimo dalyvis. Priklauso tai kartai, kurią pasišaukė prisikelianti iš mirusiųjų Lietuvos valstybė, apvilko kareivio miline, o paskui pasiuntė į mokslus užsienin ir atvėrė savo spaudos puslapius pirmiesiems kūriniams. Valstybės žlugimas tos kartos – nepriklausomybės augintinių – gyvenimą perkirto pusiau: kam į Sibirą, kam į Vakarus, kam šlovinti „Stalino saulę". S. Santvaras rašė poeziją (išleido per dešimt knygų), dramos veikalus, domėjosi literatūra ir muzika. Emigravęs 1944 m., nuo 1949-ųjų gyveno Bostone.