„Liūdnos ar blogos minties įsiskverbimas į sąmonę ne mažiau pavojingas nei skarlatinos mikrobų invazija į organizmą. Būtina pasirūpinti nepageidaujamos minties išvarymu, jei nenorime, kad ji pasiliktų iki gyvenimo pabaigos. "

Frances Hodgson Burnett

Gavosi "...savitas, unikalus romano, dienoraščio, motyvacinės literatūros ir savipagalbos knygos derinys, – sako Dr.Vaiva Klimaitė, psichologė – Tarsi žiūrėtum į kito gyvenimą pro rakto skylutę – ir smalsu, ir baugu, kad pričiups. „Atia, suskiai" skatina galvoti ne tik apie Evą ir jos gyvenimą (nors rašoma juk apie tai!), o apie save. Užduoti sau klausimus, įsiklausyti į save. Išbandyti rašymą kaip įdomų iššūkį. Autorė nenurodo, kuo būti ar tapti, neduoda konkrečių patarimų, kaip, ką ir kada daryti, – skatina atsisukti pačiam į save. Tarsi sako: „Tavo vidus jau seniai žino, kas tu, dabar metas tai sužinoti ir tau."

„Atia, suskiai" – labai asmeniška knyga, autorė rašo apie savo patirtis. Tačiau kartu ir apie mane. Ir apie tave. Jei kūrinyje atpažįsti save – kūrinys vykęs. Kitaip, anot M. Heidegerio, jis neturėtų prasmės: „ Kiekvienas pasirodo esąs kitas ir nė vienas nėra savimi."

Saulius Jovaišas

„Atia, suskiai" yra penktoji mano knyga, mudviejų su Viktoru bendras kūrinys. Mes abu sąžiningai atlikome rašymo meditaciją 33 temomis – aš rašiau, Viktoras piešė. Kiekvienas pagal save, klausydamas savo vidinio angelo ir demono. Kas mums gavosi – neilgtrukus pamatysi, o paskaitęs, tikiuosi, panorėsi ir pats pasibandyti. Juk „Atia, suskiai" ne šiaip knyga – tai knyga užrašinė.

Autorė