Įsižiūrėjimas, įsiklausymas į pasaulį, į gamtos ir žmogaus sąveiką gimdo tikslius, trumpus, bet daug talpinančius Alio Balbieriaus tekstus. Kai kuriuos nedidelius kūrinėlius galima apibūdinti kaip sustabdytas akimirkas, aprašytas, iš žodžių nuaustas fotografijas. Kartais tai trumpos novelytės, kartais eilėraščiai proza, kartais tiesiog minties blyksniai. Šią knygą reikia skaityti lėtai, mėgaujantis neskubriu žodžių šnarėjimu, įsiklausant ir įsižiūrint taip pat, kaip rašytojas įsižiūri į aplinką, į žmones ir gamtos reiškinius.

Alvydas Šlepikas