Rašytoja savo kūryba, viešais pasisakymais drąsiai gina asmeninius įsitikinimus, provokuoja kitokį požiūrį į įsisenėjusias visuomenės problemas. Mažajame romane „Aš nužudžiau savo dukterį“ ji kalba moters, patyrusios abortą, lūpomis. Talentingai papasakojama asmenybės ir šeimos drama, dvasinio apsivalymo istorija.

Naujojo Vidmantės Jasukaitytės romano neįmanoma priimti vienaprasmiškai. Vienus jis šokiruos, kitus paskatins išgyventi skausmingą atpažinimą. Rašytoja šį sykį imasi aktualios socialinės temos – ji kalba apie abortą ir jo pasekmes moters psichikai. Moteris, priversta priimti sprendimą dėl užsimezgusios gyvybės, kiekviename žingsnyje susiduria su dramatiškomis tokio sprendimo pasekmėmis.

Autorė nejučia įtraukia į asmenišką santykį su tekstu. Esame priversti reaguoti be išlygų: arba priimti romano siūlomą požiūrį, arba iš principo atmesti tokio kalbėjimo prielaidas.

Atviras, skaudus išpažintinis tekstas yra grįstas tikrų moterų istorijomis.