Man nuobodu. Kol tėtis dirba, turiu tyliai ir ramiai laukti. Aukštas po aukšto tyrinėju didelį biurų pastatą, kol pačiame viršuje suprantu... Juk pro čia galima patekti ant stogo! Puiku, čia įsirengsiu slaptavietę. Nuo stogo smagu žvalgytis, galima žaisti ar net numigti... Užsnūstu. Kai pabundu – apačioje vietoje žemės tyvuliuoja vanduo, miestą užliejo netikėtas potvynis, o aplink nė gyvos dvasios. Ka man daryti? Gelbekit! AŠ ESU ČIA!

Jautrus pasakojimas apie viltį ir savęs pažinimą.