Ši knyga – tai siekis rekonstruoti XX a. pradžios Vilniaus dailę, nušviesti jos pobūdį ir funkcionavimą to meto visuomenėje. Vilniaus dailės reiškiniai nagrinėjami to meto Europos meno kontekste, akcentuojami glaudūs ryšiai su Vakarų meno procesais, naujųjų krypčių – modernizmo, estetizmo, simbolizmo pasirodymas, pirmieji avangardinio meno žingsniai. Monografija paremta gausia lig šiol nepublikuota medžiaga, nuotraukomis ir dailės kūrinių reprodukcijomis.