Naujausioje Violetos Šoblinskaitės Aleksa knygoje komentuojamas pasaulis ir žmogus, diskutuojama su Šventojo Rašto, tautosakos ir gamtos simboliais bei motyvais. Diskusija surenka į vienį, sujungia daug kultūros lauko detalių, nevengiama kurioziškų kasdienybės situacijų, kurias dar labiau paaštrina ironiškas kalbėtojos balsas. Autorė analizuoja tiek istorines, tiek šių dienų realijas, eilėraščiai naratyvūs, o tai – vienas ryškiausių šiuolaikinės poezijos bruožų.

***

Violetos Šoblinskaitės p(r)oezijos knygoje talpu. Ir įvairu. Skaitytojas čia ras ir rupaus, tiesmuko įvardijimo, ir švelnaus, trapaus pasigėrėjimo, ir kvietimą išgirsti tylą, pauzes tarp žodžių, eilučių, puslapių. Kiekvienas kūrinys išduoda, kad autorės gyvenama visu kūnu, protu, širdimi, ir kad visa, kas užrašyta, randasi ne iš kažko sugalvoto, o tik iš to, kas iš tiesų išbūta, patirta.

Vitalija Maksvytė, poetė, literatūrologė