Romėnų rašytojas, filosofas Lucijus Anėjus Seneka jau prieš du tūkstančius metų mėgino apibrėžti geradarystės sąvoką. Jis samprotauja, kokiais kriterijais vadovaujantis galima palyginti skirtingus gerus darbus, svarsto, ar reikia labdaros įstatymo, ar dera priekaištauti nedėkingajam, ar turime visam pasauliui skalambyti apie savo gerus darbus, ar geriau juos atlikti tyliai.

Kaip ir kituose kūriniuose, Seneka čia kalba paprastai, visiems suprantamai, dažnai įsikarščiuoja, norėdamas mus įtikinti, bet niekada neprabyla sudėtingomis abstrakčių frazių virtinėmis. Rašytojas patraukia tuo, kad kreipiasi į mus betarpiškai, lyg autoritetingas bičiulis ar mokytojas...