1939–1945 m. karas mums pateikė šūsnį keistų įvykių, tikrų galvosūkių, audrinančių istorikų vaizduotę. Surinkęs galybę unikalios istorinės medžiagos J. Hernándezas knygoje „Antrojo pasaulinio karo mįslės ir paslaptys“ mėgina priartinti skaitytojus prie įvykių, kurie, nors karas baigėsi prieš šešis dešimtmečius, tebeskendi neaiškumų šešėliuose, o atsakymus į daugelį klausimų šalys nugalėtojos tebesaugo taip akylai, kaip saugomos valstybių paslaptys.

Šioje intriguojančioje knygoje „Antrojo pasaulinio karo mįslės ir paslaptys“ – daugybė pagaliau įmintų Antrojo pasaulinio karo mįslių:

• Kruvini mūšiai, kurių nebuvo

• Per oro ataką Milane stebuklingai išlikęs da Vinčio paveikslas

• Prancūzų šnipės, slapyvardžiu Katė, lemtis

• Paslaptinga rašytojo ir karo lakūno Antuano de Sent-Egziuperi žūtis

• Pradingęs generolo Jamašitos lobis

• Nacių atominės bombos kūrimo aplinkybės

• Fiurerio sekretoriaus M. Bormano likimas

• Paslaptingoji Longino ietis ir daugelis kitų paslapčių

1966 m. Barselonoje gimęs Jesúsas Hernándezas yra istorikas ir žurnalistas (buvęs El Mundo Deportivo redaktorius), vienas didžiausių Antrojo pasaulinio karo žinovų, per trumpą laiką pardavęs daugiau knygų apie šį istorijos laikotarpį, nei kuris kitas rašytojas. Hernándezas, kurį visuomet domino informacija apie Antrąjį pasaulinį karą, netgi subūrė šia istorijos sritimi besidominčių žmonių grupę, kurios nariai padėjo surinkti tiek daug unikalios to laikotarpio medžiagos. Hernándezo knygose – įdomioji, negirdėtoji, intriguojančioji istorijos pusė. Luiso Alfonso slapyvardžiu straipsnius pasirašinėjantis rašytojas yra baigęs lyginamosios istorijos ir informacijos mokslus, gyvena ir dirba Barselonoje.