Stebuklingo grožio ir poetiškumo kupinas Michael Ondaatje romanas „Anglas ligonis“ seka keturių likimų susikirtimą Italijos viduramžių viloje, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje paverstoje ligonine.

Išsekusi slaugytoja, vagis, bombų išminuotojas: kiekvieną jų neramina mįslingas anglas, bevardis, smarkiai apdegęs pacientas, gulintis viršutiniame kambaryje. Ligonis, kurio karo patirtis, aistros ir išdavystės šią knygą nušviečia tarsi žaibo išlydžiai. Kas jis? Mokslininkas, šnipas ar nuotykių ištroškęs lakūnas, apakintas meilės ir sustabdytas katastrofos Sacharos dykumoje?

Dvidešimtmetė slaugytoja Hana prižiūri paslaptingąjį ligonį, kurį vadina anglu, nors iš tiesų nei jo tautybės, nei tapatybės niekas nežino. Netrukus į vilą atvyksta jos tėvo draugas vagis Karavadžas bei indas išminuotojas Kipas. Visi jie turi savo nepaprastą istoriją, taip pat ir morfinu apsvaigintas, merdėjantis anglas ligonis.

Rašytojas Michael Ondaatje romano „Anglas ligonis“ siužetą pina šokinėdamas tarp veikėjų ir laikų. Praeitis pinasi su dabartimi ir pamažu dėliojasi didelio paveikslo dėlionė, kurioje telpa karo išgyvenimai, istorija, meilė, bandymai išgyventi ir prisitaikyti.

„Anglas ligonis“ – klampi, sudėtinga, bet labai graži, poetiška knyga, 1992-ais metais įvertinta prestižine „Booker“ premija.

1996-ais metais romanas buvo ekranizuotas bei pelnė net devynis „Oskarus“, tarp jų ir už geriausią filmą, geriausius kostiumus bei garso takelį.