Koks tu, likęs vienas su savimi? Kai pabundi vidury nakties, kas tada esi? Kai aušra išvaduoja tave iš nakties tamsybių, kas esi prieš saugiai užsidėdamas kaukę ir virsdamas tuo, kuo tave laikys visą dieną?"(J.O'Donohue). Knygą autorius skiria "tiems, kurių gyvenime ryšiai nutrūkę, o troškimai išblėsę". Pasakojama apie "netikras priklausomybes- kalėjimus, kuriuose gyventi pasirenkame savo noru. Knyga siekiama poetiškai patyrinėti kūrybingą įtampą, kuri atsiranda iš žmogiškųjų ryšių ir mūsų troškimų. Autorius siūlo apmąstyti amžinąsias vertybes, vaduotis iš melo, įkyrių minčių spąstų-leistis į labai asmeniškų paslaptingų apmąstymų kelionę.