Romano veikėja, svajojusi tapti garsia pianiste, ramiai gyvena nedideliame miestelyje su senesniu vyru. Kol sykį užlipa į palėpę ir kartoninėje skrybėlių dėžėje randa savo dienoraštį, kurį rašė, kai buvo penkiolikos metų. Tada ji mylėjo vieną vaikiną, bet jis vedė kitą, nes ji, išsinarinusi koją, negalėjo nuvažiuoti pas jį.

Tačiau gyvenimas ne visada kerštingas ir kartais tiems, kuriems nepavyko rasti laimės, duoda antrą galimybę pradėti viską iš naujo. Ji susitinka buvusį mylimąjį, ir jis vėl ją pakviečia į Veneciją. Ji sutinka – jai atrodo, kad dar ne vėlu pasivyti prarastą laiką ir nusirėkšti amžiaus gėlių...