Tai netekties ir atsisveikinimo poezija, paveikta autorės asmeniškų išgyvenimų. „Nusileidžiu į šulinį atminties, nusileidžiuĮ šulinį, gilų ir siaurą šulinio plyšį – ne žvaigždes matau, ne –Tavo tolstantį siluetą irDaugybę kvatojančio amžino Dievo veidų –“