Viena svarbiausių Bubnio kūrybos temų – tradicinio Lietuvos kaimo nykimas. Romanų trilogijoje „Alkana žemė“, „Po vasaros dangum“ ir „Nesėtų rugių žydėjimas“ ji varijuojama perteikiant pokario metų dramatizmą, rodant šeimos irimą. Į bendruomenės būtį Bubnys žiūri per individualius gyvenimus, neretai mėgindamas surasti ir sovietinės santvarkos teigiamybių. Tačiau prievarta nublokštų iš gimtinės žmonių lemtis nyki.