Beveik viskas, kas šioje knygoje sudėta, yra papasakota rašytojai Astridai Petraitytei paties Algirdo Patacko, žmogaus, kurio vardas neatsiejamai susijęs su Lietuvos Sąjūdžio epocha, – nuo palaimingos vaikystės vasarų Mišniūnų kaime iki Trispalvės iškėlimo Kauno karo muziejaus bokšte. Knygos puslapiuose regime būsimąjį Signatarą studentavimo metais Kaune, žygeiviaujantį po Lietuvos kaimus, Baltarusijos lietuviškąsias salas, entuziastingai dalyvaujantį Mokslų akademijos aspirantų bendrabutyje susibūrusio literatų būrelio veikloje. Autorė išstudijavo Algirdo Patacko „baudžiamąją bylą“ ir, rašydama apie jo pašėlusios jaunystės, brendimo, savojo „aš“ paieškos metus, apie sukrečiančius išgyvenimus Lukiškėse, atskleidžia daug netikėtų kultūrininko, intelektualo, sąjūdiečio charakterio bruožų. Ši knyga – tai pasakojimo apie Algirdą Patacką pradžia, bylojanti apie bekompromisinio savo idėjų gynėjo brandą prieš lemtingą gyvenimo etapą – Nepriklausomybės akto paskelbimą.