Knygą sudaro dvi apysakos.

Pagrindinis „Akvariumo“ herojus Gabrielis, nežinantis kas jo tėvai, išaugęs su senele vienišoje sodyboje, itin aštriai jaučia savyje materialaus ir dvasinio prado priešpriešą, nostalgiškai ilgisi idealo. Vis dėlto, toldamas nuo gyvenimo konkretybės, herojus praranda save, menksta kaip asmenybė.

Apysakoje „Kraujo skausmas“ bandoma pažvelgti žmogaus prigimties gelmėn, šmėsteli mito apie sūnų paklydėlį atšvaitai. Autorius atskleisdamas vaikų pareigos tėvams dorovinę vertę, išveda savo herojų iš dvasinės painiavos ir apatijos.