Nusmelkta siaubo, Tėja suprato, jog išnirę iš už medžių ir juos apsupę vyrai yra plėšikai. Ji nesitikėjo, kad, pabėgus iš karališkųjų rūmų, atsidūrus plėšikų, keliančių grėsmę visiems Balkanams, nelaisvėje. Nuo gėdos ir pažeminimo ją išgelbės Niko drąsa. Tik vakar ji sutiko aukštą, plačiapetį dailininką ir rado prieglobstį jo namelyje kalnų papėdėje. Tik šiandien čigonų smuikai stebuklingai atkartoja tai, kas skambėjo jų širdyse. Dabar, kai sumirgėjęs užgeso vienintelis olos žibintas, Nikas paprašė Tėjos rankos. Ar ji atsižadės savo luomo? Ar atstums geidžiamą meilę vien todėl, kad yra princesė?