Antroji „Aisčių“ knyga „Raida“ tęsia aisčių (vakarų baltų) etninės istorijos tyrinėjimus. Juos galima jungti į kelias grupes. Ieškoma Didžiosios aisčių migracijos ištakų, nagrinėjama aisčių pasaulio sklaida į rytus ir aisčių indėlis formuojantis galindų-sūduvių-Vielbarko kultūrai Brūkšniuotosios keramikos kultūros teritorijoje. Modeliuojami galindų žygio į rytus keliai, galindų ir lietuvių santykis bei lietuvių atėjimo problemos. Keliami Gintaro kelio poveikio baltų visuomenei klausimai, – Gintaro traktas ir aisčių prekybinės aristokratijos formavimasis. Naujoviškai nuskamba Ptolemėjo „Geografijos“ tyrinėjimai siekiant nustatyti baltams priklausiusias Europos Sarmatijos tautas ir lokalizuoti Ptolemėjo minimas Rytų Baltijos upes. Daug dėmesio skiriama galindų žygio į vakarus keliams ir galindų bei gotų santykiams aptarti.