Anne Brontë (1820 – 1849) – garsiųjų Charlotte Brontë („Džeinė Eir“) ir Emily Brontë („Vėtrų kalnas“) sesuo. Visos trys seserys tapo neatskiriama klasikinės anglų literatūros dalimi, jų kūryba vertinama ir šiandien. Debiutinis A. Brontë romanas „Agnesė Grėj“ pirmą kartą išleistas 1847 m. Actono Bello slapyvardžiu. Kaip ir seserų kūryba, tai – vienas ryškiausių istorijoje patriarchaliniu laikotarpiu moterų parašytų romanų, neprarandančių aktualumo iki pat mūsų dienų.

Autobiografinis romanas „Agnesė Grėj“ pasakoja jaunos guvernantės istoriją.

Rizikingai investavęs Ričardas Grėjus praranda visas šeimos santaupas ir jo jauniausia duktė Agnesė yra priversta ieškotis darbo. Mergina įsidarbina pasiturinčios anglų šeimos guvernante. Apimta džiaugsmo ir pasididžiavimo, kad pagaliau bus nepriklausoma, Agnesė atverčia naują gyvenimo lapą. Deja, realybė greitai pasirodo besanti kur kas žiauresnė nei merginos svajonėse.

Blumfildų vaikai, kuriais jai pavesta rūpintis, yra kvaili, išpaikinti ir žiaurūs. Ne ką geresni ir jų tėvai, nepraleidžiantys progos pasityčioti iš jaunos guvernantės ir pademonstruoti jai savo viršenybę bei galią. Diena po dienos Agnesės tikėjimas gėriu ir šviesesnio gyvenimo viltys daužomos į šipulius.

Vis dėlto švelni, kantri ir besiaukojanti mergina nepasiduoda, nenuleidžia rankų ir nuolankiai pasitinka visus jai siunčiamus išbandymus. Tarsi atpildas ir įrodymas, kad ne viską gyvenime valdo blogis, į Agnesės širdį galų gale pasibeldžia ir meilė.