Psichiatras skaičiuoja dienas iki pasitraukimo į pensiją. Gyvena vienas savo vaikystės namuose, neturi nei šeimos, nei draugų. Kasdien eina į kliniką ir klausosi pacientų, nors jų problemos jam seniai atrodo nuobodžios ir nereikšmingos. Jo socialinis gyvenimas susideda iš trumpų pokalbių su pedantiška sekretore ponia Siuruž, kuri karaliauja klinikoje daugiau kaip trisdešimt metų. Tačiau vieną dieną klinikoje išdygsta jauna vokietė ir įsiprašo pas daktarą, nors šis naujų pacientų nebepriima. Psichiatras greitai suvokia, kad trapi Agatos išorė slepia stiprią ir kerinčią moterį. Jų susitikimai nejučia išjudina ir sustingusį daktaro pasaulį. Atsakydamas skausmingai suvokiau, kad iki pensijos man liko lygiai 71 pokalbis ir kad tik 6 iš jų bus su Agata. Staiga skaičius, kuris visą laiką būdavo per didelis, pasirodė bauginamai mažas. Elegantiškai ir subtiliai parašyto romano veiksmas rutuliojasi 1948 m. Prancūzijoje, tačiau jame kalbama apie tokius universalius dalykus, kad nei laikas, nei vieta tampa nesvarbūs. Psichologės Anne Cathrine Bomann debiutinis romanas „Agata“ pelnė Scrivere per Amore literatūros premiją, knygos leidybos teisės parduotos 28 šalims. Anne Cathrine Bomann yra psichologė ir gyvena Kopenhagoje su savo vaikinu filosofu ir jų šuniu Kamiu. Ji yra 12 kartų tapusi Danijos stalo teniso čempione ir kelis sezonus lošė užsienyje bei vieną sezoną Fontenė su Bua rinktinėje Prancūzijoje, kur gyveno Rue des Rosettes gatvėje, 9 name. Tuo pačiu adresu, kokiu gyvena pagrindinis „Agatos“ personažas. „Agata“ – autorės debiutinis romanas. „Tai įžvalgiai ir meistriškai papasakota istorija apie vienatvę, prasmės ir savo vietos pasaulyje paieškas bei problemas, kurios iškyla bandant užmegzti tikrą santykį su kitu žmogumi. Pabaiga graudi ir džiaugsminga.“ „Stulbinanti knyga.“ „Bomann pati psichologė... ir sėkmingai įrodo, kaip svarbu atverti savo akis ir širdį.“ „Suvesdama draugėn du gyvenimo nuskriaustus, iliuzijų netekusius žmones, Agata užburia jaukia atmosfera ir nepaprastu dėmesiu, kurį autorė skiria kartais pasimetusių savo personažų emocijoms. Šis debiutinis romanas turi subtilaus jautrumo, primenančio Emmanuelio Bove’o kūrybą.“