Tai vienas lyriškiausių Rugonų–Makarų ciklo romanų, skirtas labiausiai autoriui rūpimai temai – dvasininko ir moters santykių analizei.

Romano centre – kunigo Seržo Murė, Pjero Rugono ir Ursulės Makar anūko, bei Albinos meilė, pasibaigusi tragiška merginos mirtimi. Smerkdamas žmogaus prigimčiai svetimą celibatą, Zola teigia, jog didžiausia nuodėmė – ne nusižengimas bažnyčios kanonams, o užsimezgusios gyvybės nužudymas drauge su motina.