Lentyna pilna, o ranka vis tiek tiesiasi prie dar vienos knygos. Pažįstama? Jei svarstote, ką daryti su perskaitytomis knygomis, atsakymas nebūtinai yra „palikti, nes gal kada nors prireiks“. Dalis knygų tikrai vertos pasilikti, bet nemaža jų dalis gali toliau keliauti pas kitus skaitytojus, o jums atlaisvinti vietą, grąžinti dalį vertės ir padėti greičiau pasiekti kitą skaitinį.
Šitas klausimas dažniausiai iškyla ne tada, kai turite tris romanus ant naktinio stalelio. Jis iškyla tada, kai lentynoje pradeda trūkti oro, dubliuojasi žanrai, o dalis knygų ten stovi tik dėl principo. Tada verta sustoti ir į knygų lentyną pažiūrėti ne kaip į sandėlį, o kaip į gyvą savo skaitymo istorijos dalį.
Ką daryti su perskaitytomis knygomis, kad jos nedingtų lentynoje
Pirmas žingsnis paprastas - atsirinkti, kurios knygos jums iš tiesų reikalingos. Ne visos perskaitytos knygos automatiškai tampa „brangios prisiminimui“. Vienos yra mėgstamos ir norisi prie jų grįžti. Kitos buvo geros, bet vienkartinės. Trečios tiesiog ne jūsų, nors pirkdami to nežinojote.
Praktiškiausia knygas suskirstyti į tris grupes: pasilieku, paleidžiu toliau ir dar pagalvosiu. Toks modelis veikia todėl, kad nereikia visko nuspręsti vienu ypu. Jei dvejojate, knygą galima atidėti mėnesiui. Jeigu per tą laiką jos nepasigedote, sprendimas dažniausiai aiškus.
Čia svarbu vienas dalykas - nevertinti vien pagal kainą. Knyga, kuri kainavo nemažai, bet jau dvejus metus dulka, jums nebeneša jokios naudos. O knyga, kurią paleidžiate toliau, vis dar turi vertę kitam žmogui. Istorija ta pati, tik skaityta.
Kada verta pasilikti, o kada - paleisti
Yra knygų, kurias tikrai verta saugoti. Tai gali būti profesinė literatūra, prie kurios grįžtate, mėgstamiausi romanai, estetiškai ar emociškai svarbūs leidimai, knygos su pastabomis, dedikacijomis ar asmenine istorija. Tokios knygos nėra tik daiktas - jos tampa jūsų skaitymo dalimi.
Tačiau nemaža dalis leidinių lentynoje lieka iš inercijos. Nusipirkote per akciją, perskaitėte atostogose, gavote dovanų, bet antrą kartą greičiausiai neatsiversite. Tokias knygas laikyti vien dėl to, kad „jau turiu“, nėra labai racionalu. Ypač jei jos užima vietą knygoms, kurių iš tiesų norite.
Dar viena gera taisyklė - jei perskaitę iškart žinote, kad nerekomenduotumėte jos net draugui, galbūt neverta jos ir saugoti. Jei, priešingai, pagalvojate „šitą kas nors tikrai norėtų perskaityti“, vadinasi, knyga pasiruošusi kitam etapui.
Mainai - vienas praktiškiausių variantų
Kai žmonės galvoja, ką daryti su perskaitytomis knygomis, dažniausiai prisimena du kraštutinumus: arba viską kaupti, arba atiduoti nemokamai. Bet yra ir trečias kelias - mainai. Jis patrauklus tuo, kad knyga neiškeliauja veltui, o jos vertė tampa jūsų galimybe gauti kitą leidinį.
Mainai ypač tinka aktyviems skaitytojams. Jei per metus perskaitote daugiau nei kelias knygas, lentynoje neišvengiamai susidaro apyvarta. Vienus leidinius norisi turėti ilgiau, kitus - tiesiog paleisti ir vietoj jų pasiimti ką nors naujo. Būtent čia atsiranda logika, kuri daugeliui atrodo sąžiningiausia: nepermokėk už kitą knygą, jei jau turi ką pasiūlyti mainais.
Svarbu ir tai, kad struktūruoti mainai paprastai veikia patogiau nei atsitiktiniai susitarimai socialiniuose tinkluose. Kai gali aiškiai matyti, kas ką siūlo, ko ieško, kokia mainų eiga ir kaip susisiekti, visas procesas tampa mažiau varginantis. Tokį modelį siūlo ir Bookswap - vietoje chaotiško „gal kam reikia?“ gaunate aiškų būdą pasiūlyti perskaitytas knygas ir ieškoti naujų.
Pardavimas tinka ne visada
Parduoti perskaitytas knygas skamba logiškai, bet realybėje tai ne visada geriausias variantas. Taip, kai kurios knygos turi didesnę paklausą, ypač jei leidimas tvarkingas, naujesnis ar sunkiau randamas. Tokiu atveju pardavimas gali atsipirkti.
Vis dėlto dažnai tenka susitaikyti su tuo, kad naudotos knygos kaina bus gerokai mažesnė nei mokėjote. Prie to prisideda laikas, kurį skirsite fotografavimui, skelbimui, susirašinėjimui, derinimuisi ir siuntimui. Jei kalbame apie vieną ar dvi brangesnes knygas, gal verta. Jei jų dvidešimt, procesas greitai tampa antru darbu.
Todėl pardavimas labiau tinka tada, kai norite pinigų čia ir dabar arba turite konkrečių vertingesnių leidinių. Jei tikslas yra greitai atlaisvinti lentyną ir gauti naujų skaitinių, mainai dažnai laimi vien dėl paprastumo.
Dovanojimas ir atidavimas - geras sprendimas, bet ne visada optimalus
Atiduoti knygas draugams, šeimai, bibliotekoms ar paramos iniciatyvoms yra prasminga. Tai greitas būdas sumažinti knygų kiekį namuose ir nudžiuginti kitą žmogų. Jei turite knygų vaikams, populiarių romanų ar geros būklės negrožinės literatūros, jos tikrai gali rasti naują vietą.
Bet yra vienas niuansas. Jei nuolat perkate naujas knygas, o perskaitytas vis atiduodate nemokamai, ilgainiui tai tampa brangiu įpročiu. Toks modelis tinka tada, kai jums svarbiausia greitai atsisveikinti su knyga. Tačiau jei norite išlaikyti bent dalį jos vertės, verta rinktis ne vien dovanojimą.
Taip pat ne visos organizacijos priima visas knygas. Senos enciklopedijos, prastos būklės leidiniai ar labai nišinė literatūra gali taip ir nerasti vietos. Tad prieš vežant dėžes verta pasitikrinti, ar jūsų turimos knygos iš tiesų bus reikalingos.
Ko geriau nedaryti su perskaitytomis knygomis
Didžiausia klaida - laikyti knygas be jokio sprendimo. Kai jos sukrautos spintoje, dėžėse po lova ar koridoriaus kampe, jos nebeatlieka jokios funkcijos. Nei džiugina, nei naudojamos, nei keliauja pas kitą skaitytoją. Tiesiog užima vietą.
Kita klaida - viską spręsti impulsyviai. Po tvarkymosi priepuolio kartais norisi iškart išnešti pusę bibliotekos, bet vėliau paaiškėja, kad kai kurias knygas būtumėte pasilikę. Geresnis kelias - greitas, bet ne skubotas atsirinkimas.
Dar verta nepervertinti „gal kada nors perskaitysiu dar kartą“. Jei taip sakote apie dešimtis knygų, dažniausiai tai reiškia ne realų planą, o sunkumą paleisti. Antras skaitymas dažniausiai ištinka tik pačias svarbiausias knygas. Visos kitos gali ramiai keliauti toliau.
Kaip greitai atsirinkti knygas be ilgo vargo
Jei norite rezultatų be savaitgalio, praleisto rūšiuojant lentynas, sau užduokite kelis paprastus klausimus. Ar šitą knygą dar kartą skaityčiau? Ar rekomenduočiau ją kitam? Ar ji turi man asmeninę vertę? Ar jos vietą lentynoje pateisina tai, kiek džiaugsmo ar naudos ji man duoda dabar, o ne kažkada ateityje?
Jei į bent du klausimus atsakymas yra „ne“, labai tikėtina, kad knyga jau pasiruošusi iškeliauti. Toks būdas veikia geriau nei bandymas prisiminti, kiek mokėjote ar kaip seniai pirkote. Svarbu ne praeitis, o dabartinė knygos vertė jūsų gyvenime.
Pradėti verta nuo lengviausių kategorijų. Dažnai tai būna vienkartiniai trileriai, atsitiktinai pirkti romanai, dubliuojamos temos saviugdos lentynoje ar dovanotos knygos, kurios taip ir nelipo. Kai išjudinate akivaizdžius variantus, prie likusių apsispręsti tampa daug lengviau.
Ką daryti su perskaitytomis knygomis, jei norite ir tvarkos, ir naudos
Geriausias sprendimas dažniausiai nėra vienas. Dalis knygų lieka pas jus. Dalis iškeliauja mainams. Kelias galima padovanoti. O kelias, jei turi aiškią vertę, parduoti. Tokia kombinacija yra praktiška, nes leidžia ne tik susitvarkyti lentynas, bet ir neprarasti visos sukauptos knygų vertės.
Jei esate aktyvus skaitytojas, verta apie tai galvoti ne kaip apie vienkartinį valymą, o kaip apie įprotį. Perskaitėte knygą, nusprendėte, ar ji lieka, ir judate toliau. Tada namuose nesikaupia kalnai, o kiekviena knyga turi aiškią vietą arba aiškią kryptį.
Tvarkinga lentyna nereiškia mažiau meilės knygoms. Dažnai yra atvirkščiai. Kai pasiliekate tai, kas iš tikrųjų svarbu, o likusioms knygoms leidžiate gyventi toliau, skaitymas tampa lengvesnis, pigesnis ir logiškesnis. O kita gera knyga dažniausiai ateina greičiau tada, kai vietos jai jau padaryta.